Skaitydami toliau sužinosite:

- Kas padaro komandą labiau pasitikinčią savimi?
- Kokie elementai nustato jog tai yra profesionali apranga?
- Ar futbolo aprangos spalva yra susijusi su klubo sėkme?
- Ar spalvų psichologija taip pat taikoma vartininkų aprangoms?
- Garsiausios aprangų smulkmenos

Kas padaro komandą labiau pasitikinčią savimi?

Norėdami sužinoti daugiau apie komandos pasitikėjimą savimi ir tai, kas leidžia komandai žengti į aikštę kaip nugalėtojus, buvo atlikt apklausa 515 Jungtinės Karalystės vyrų nuo 18 iki 44 metų, jiems buvo užduotas klausimas:

„Jei norėtumėte žaisti konkurencingą futbolo žaidimą, kas leistų jaustis užtikrintiems dėl savo žaidimo?“

Be pagrindinių fizinių galimybių žaisti ir praktinių elementų, tokių kaip aikštės kondicija, profesionalus aprangos rinkinys (nesvarbu, ar tai paties žaidėjo apranga, ar priešininkų aprangos neturėjimas) surinko beveik ketvirtadalį balsų.

Tai patvirtina argumentą, kad psichologiškai „tinkama“ apranga padidina pasitikėjimą savimi, sukuria komandos solidarumo jausmą ir iš esmės priverčia kitą komandą jaustis taip, jog vyks tikros rungtynės.
Apklausa taip pat atskleidė šią statistiką:

• 25–34 metų amžiaus grupė skyrė didesnę reikšmę profesionalios aprangos turėjimui nei kitos amžiaus grupės
• 35-44 metų žaidėjai įgavo daugiau pasitikėjimo iš kitų komandų kurios neatrodė profesionalia negu iš to jog patys turėjo tvarkingą apranga. Darydami išvadą, kad dėl to kita komanda pasirodė silpnesnė.
• Trenerio pagyrimas turėjo vienodą reikšmę visose amžiaus grupėse.
• Aikštės kokybė buvo svarbiausia jaunesniems 18–24 metų amžiaus grupėms
• Visos amžiaus grupės sutarė, kad geras miegas yra geriausias būdas užtikrinti, jog jie jaustųsi užtikrintai aikštėje.

Kokie elementai nustato jog tai yra profesionali apranga?

Kalbant apie komandos komplektus, nėra griežtų taisyklių, išskyrus užtikrinimą, kad visi komandos narių komplektai yra suderinami ir pakankamai geros kokybės, kad ištvertų neišvengiamą purvą ir prakaitą. Tačiau yra ir kitų elementų, kurie dar labiau pagrindžia komandų profesionalumą:

Vardiniai ir sunumeruoti marškinėliai - tokia papildoma informacija, kaip skaičiai ir vardai, padeda užtikrinti komandos sukūrimą, kai atsidavę žaidėjai reguliariai treniruojasi ir žaidžia kartu, todėl kiekvienas nori turėti personalizuotus marškinėliųs.

Rėmėjai - Rėmėjai taip pat yra dalis, kad komanda atrodytų profesionali. Tai rodo, kad kompanija mano jog komanda gerai reprezentuoja jų prekės ženklą bei prisidėdami piniginiu rėmimu. 

Kaip pabrėžiama darytoje apklausoje, komanda, kuri neturi „profesionalaus pranašumo“, kelia mažesnę grėsmę nei ta, kuri nešioja solidžią aprangą, turinti rėmėjus ir personalizuotus marškinėlius, kurie dar labiau sustiprina žinutę.

Ar futbolo aprangos spalva yra susijusi su klubo sėkme?

* Propocija komandų, laimėjusių Anglijos futbolo lygą 1947–2003, kiekvienoje marškinių spalvų kategorijoje - „Sports Sciences Journal“, 2008 m. Balandžio mėn. leidinys.

Tai gali būti dėl šių priežasčių:

• Raudona yra pasitikėjimo savimi sinonimas, suteikiantis žaidėjams / komandoms psichologinį postūmį.
• Raudona spalva gali būti suvokiama kaip agresyvesnė ar dominuojanti, vadinasi kelianti nerimą priešininkui.
• Praktiškai raudoni marškiniai yra lengviau pastebimi, todėl padidėja perdavimų tikslumas.

Šios išvados gali padėti paaiškinti, kodėl geriausi britų klubai „Manchester United“, „Liverpool“ ir „Arsenal“ nuolat sėkmingai žaidžia kiekvieną sezoną. Neabejotina, kad nuolatinė šių komandų sėkmė taip pat gali suteikti pasitikėjimo savimi tiems, kurie vilki raudonai.

Įdomu tai, kad ne visai gerai žaidžiama, kai netenkama raudonų marškinių. „Manchester United“ patyrė pralaimėjimą 3:0 prieš „Southampton“, kai dėvėjo savo „nematomą“ pilką aprangos rinkinį, 96-iais metais. Komanda tiesiog negalėjo pamatyti vienas kito aikštėje, todėl Fergie liepė komandai pakeisti marškinėlius įpusėjus rungtynių laikui.

Tarptautiniu lygiu nelieka nepastebėti, kad 1966 m. pergalinga Anglijos komanda taurėse dėvėjo raudonas, o ne įprastas baltas. Nuo to laiko jie nėra laimėję pasaulio taurės ar Europos čempionatų, tad gal laikas vėl ištraukti raudonąją spalvą?

Ar spalvų psichologija taip pat taikoma vartininkų aprangoms?

Vartininkai dėvi skirtingų spalvų marškinėlius lyginant su likusia komandos dalimi, kad juos būtų lengva atskirti nuo aikštės žaidėjų. Nėra griežtos taisyklės, kokia turėtų būti ši spalva, nors yra dvi priešingos stovyklos šia tema.

Tradiciškai komandos laikėsi nuomonės, kad vartininkai turi būti kiek įmanoma nepastebimesni, kad aikštės žaidėjams būtų sunkiau pastebėti vartininką ir todėl būtų sunkiau atlikti taiklų smūgį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žalia yra viena populiariausių vartininkų marškinėlių spalvų, nes žalią gali būti sunku pastebėti prieš žolę.

Tačiau priešingą požiūrį iškėlė sporto ir mankštos psichologijos skaitytojo dr. Iain Greenlees atlikti tyrimai. Greenlees tyrimas atskleidė, kad vartininkui, vilkinčiam raudonais marškinėliais, palyginti su žaliais, geltonais ar mėlynais marškinėliais, buvo įmušta žymiai mažiau įvarčių. Nors būtų galima manyti, kad nuo tokios ryškios spalvos bus lengviau atitraukti dėmesį, raudona pasąmonė traukia puolėjo akis, kuris nevalingai nukreipia kamuolį spalvos link.

Garsiausios aprangų smulkmenos

Renkantis aprangas, yra daug daugiau niuansų, nei jūs galite manyti, tai rodo šios garsios Pasaulio Futbolo Čempionato istorijos:

1.Brazilija nusprendusi, kad jų žydri marškiniai yra prakeikti, surengė laikraščių konkursą perdaryti jų aprangas su Brazilijos vėliavos spalvomis. Aštuoniolikos metų rašytojas ir iliustratorius laimėjo konkursą, sukūręs dabar legendines aprangas, kurios padėjo Brazilijai laimėti penkiuose pasaulio čempionatuose.

2. Kai Anglija 1970 m. Pasaulio futbolo čempionato finaliniame etape Meksikoje žaidė su Čekoslovakijos rinktine, jie išėjo su šviesiai mėlynos spalvos marškinėliais. Tačiau čekoslavakai žaidė balta spalva, todėl buvo beveik neįmanoma atskirti dviejų komandų, ypač juodai baltame televizoriuje.

3. Maradona pasirinko šviesiai mėlynus marškinėlius, kuriuos vilkėjo savo garsiąją „Dievo rankos“ akimirką, sakydamas: „Tai gražus marškinėliai. Tuo mes nugalėsime Angliją“.

4. Aprangų panašumai taip pat sukėlė problemų tarp Prancūzijos ir Vengrijos 1978 m., Dėl to žaidimas buvo atidėtas ir „Les Bleus“ pasiskolino iš vietinio klubo „Atletico Kimberley“ skubiai pakeistąs žaliai ir baltai dryžuotas aprangas. Aprangos buvo pristatytas policijos automobiliu, su avarinėmis sirenomis, o vartininkas Rocheteau turėjo dėvėti 18 numerį ant šortų, o 7 numerį ant nugaros.